Vaikai mokosi kitaip nei suaugusieji. Ypač ankstyvajame ir pradiniame amžiuje jiems svarbu ne tik išgirsti informaciją, bet ir ją patirti – pamatyti, pajudėti, išbandyti, pakartoti ir panaudoti prasmingoje situacijoje. Būtent todėl Kalbu English programoje žaidimas, judesys, istorijos, misijos ir praktinės užduotys nėra „priedas“ prie mokymosi. Tai yra pati mokymosi aplinka.
Moksliniai tyrimai apie guided play – kryptingą, suaugusiojo vedamą žaidimą – rodo, kad žaidimas gali būti veiksminga mokymosi forma tada, kai vaikas turi erdvės veikti ir rinktis, tačiau veikla kartu turi aiškų pedagoginį tikslą. Sisteminė apžvalga ir metaanalizė, apėmusi 39 tyrimus su 1–8 metų vaikais, parodė, kad tam tikrose srityse kryptingas žaidimas gali būti toks pat veiksmingas ar net veiksmingesnis už tiesioginį mokymą.
Tai labai artima Kalbu English principui: žaidžiame ne po mokymosi – mokomės žaisdami. Žaidimas turi tikslą. Vaikui gali reikėti suprasti anglišką instrukciją, surasti tinkamą kortelę, paklausti draugo, išspręsti Ray misiją ar panaudoti frazę tam, kad komanda galėtų judėti pirmyn. Taip kalba įgauna paskirtį, o vaikas nebėra pasyvus klausytojas.
Judesys padeda kalbą „pririšti“ prie patirties
Kalbos mokymasis nėra tik klausymasis ir kartojimas. Tyrimai apie embodied learning rodo, kad kalbos susiejimas su gestais, judesiu, objektais ir fiziniu veiksmu gali padėti mokiniams geriau suprasti ir įsiminti naują kalbą. Sisteminga kalbų ugdymo tyrimų apžvalga, apėmusi 41 empirinį tyrimą, parodė įvairių judesiu ir gestais grįstų metodų naudą kalbos mokymuisi, ypač dirbant su vaikais.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų užsienio kalbos žodyno tyrimuose taip pat nustatyta nauda, kai nauji žodžiai buvo siejami su fiziniu veiksmu ar gestais.
Todėl mūsų pamokose vaikas gali ne tik išgirsti jump, turn around ar snow, bet ir pašokti, apsisukti ar rankomis parodyti krentantį sniegą. Kuo jaunesnis vaikas, tuo svarbiau, kad kalba turėtų vaizdą, veiksmą ir kontekstą.
Kartojimas nereiškia daryti tą patį vėl ir vėl
Vienas svarbiausių Kalbu English principų – jau išmokta kalba nuolat sugrįžta. Tačiau mes nesiekiame mechaniškai kartoti tos pačios kortelės ar užduoties. Tas pats žodis ar frazė vėliau atsiranda kitoje istorijoje, žaidime, Wordwall užduotyje, misijoje ar pokalbyje.
Mokymosi ir atminties tyrimai nuosekliai rodo dviejų principų naudą: mokymosi paskirstymo laike ir aktyvaus informacijos prisiminimo. 2022 m. „Nature Reviews Psychology“ apžvalgoje pabrėžiama, kad spacing ir retrieval practice padeda stiprinti ilgalaikį žinių išlaikymą įvairiuose mokymosi kontekstuose.
Svarbu ir tai, kad vaikui nebūtina jausti, jog jis yra „testuojamas“. Prisiminimo praktiką galima integruoti į žaidimą:
What do you see?, What do you like?, Find winter, Tell Ray, Show me….
Tyrimų apžvalgos rodo, kad pats bandymas prisiminti anksčiau mokytą informaciją gali padėti ją išsaugoti geriau nei vien pakartotinis perskaitymas ar peržiūrėjimas.
Smagu nereiškia lengva ar be tikslo
Čia yra svarbus skirtumas.
Mūsų tikslas nėra, kad vaikas tiesiog būtų užimtas ir linksmas. Veikla turi būti smagi todėl, kad vaikas yra įsitraukęs į prasmingą užduotį.
Misija turi kalbinį tikslą.
Žaidimas turi kalbinį tikslą.
STEAM bandymas turi priežastį išgirsti ar pavartoti kalbą.
Istorijoje Ray reikia būtent tos kalbos, kurios vaikai tą dieną mokosi.
Toks požiūris leidžia išlaikyti tai, kas vaikams natūralu – judėjimą, smalsumą, norą tyrinėti – ir kartu kryptingai ugdyti kalbinius gebėjimus.
Teigiama patirtis padeda vaikui norėti bandyti
Mokantis užsienio kalbos neišvengiama klaidų. Todėl mums labai svarbi aplinka, kurioje vaikas nebijo pasakyti ne visai tiksliai, pakartoti ar pabandyti dar kartą.
Tyrimai apie emocijas mokymosi procese sieja teigiamas akademines emocijas su geresniu įsitraukimu ir mokymosi rezultatais, nors šie ryšiai nėra paprasti ir priklauso nuo konteksto.
Dėl to Kalbu English klaida nėra priežastis sustoti. Vaiką skatiname klausytis, bandyti, bendradarbiauti ir vis drąsiau naudoti tai, ką jau moka.
Kodėl vadovaujamės būtent tokiu principu?
Nes siekiame ne trumpalaikio rezultato – kad vaikas šiandien pakartotų dešimt žodžių. Mums svarbiau, kad po savaitės ar mėnesio jis juos atpažintų, prisimintų ir gebėtų panaudoti naujoje situacijoje.
Todėl Kalbu English programoje deriname:
📍 kryptingą žaidimą ir aiškius mokymosi tikslus;
📍 judesį, gestus ir praktinę patirtį;
📍 nuoseklų grįžimą prie jau išmoktos kalbos;
📍 aktyvų prisiminimą, o ne vien pakartotinį žiūrėjimą;
📍 misijas, istorijas ir STEAM veiklas, kurios suteikia kalbai prasmę;
📍 saugią aplinką, kurioje vaikas gali bandyti ir klysti.
Smagus ir aktyvus mokymasis mums nėra kompromisas tarp „smagu“ ir „rimta“. Tai būdas sukurti sąlygas, kuriose vaikas nori dalyvauti, daug kartų prasmingai susiduria su kalba ir palaipsniui išmoksta ją vartoti vis savarankiškiau.